Dar prieš dešimtmetį dvarai mūsų krašte stovėjo apleisti, užmiršti. Suremontuotų Lietuvoje nebūtum suskaičiavęs nė pusės šimto. Bet pastaraisiais metais padėtis keitėsi. Žmonės tarsi prisiminė, kad yra ir toks kultūros paveldas. Kai kuriems dvarams pasisekė -juos pastebėjo, nupirko, restauravo. Kiti liko laukti geresnių laikų. Keista, kad valstybėje susirūpinus dvarų išsaugojimu taip ir nesukurta sistema… jiems išsaugoti.

Tarsi feniksai iš pelenų dvarai traukia magiška energija, kuri tarsi akumuliavo ilgaamžę jų istoriją. Šiandien galime grožėtis tarsi per stebuklą išlikusiais, naujųjų dvarininkų naujam gyvenimui prikeltais dvarais. “Veido” skaitytojams siūlau kelionę po atgimusius ir išlikusius Vilniaus krašto dvarus. Neaprašinėsiu jų istorijos, architektūrinių bruožų – visa tai galite rasti ką tik “Algimanto” leidyklos išleistame dviejų tomų žinyne “Lietuvos dvarai”. Jame pateikiama enciklopedinio pobūdžio informacija apie beveik 600 Lietuvos dvarų sodybų ir dvarviečių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą. Dvarų aprašymai knygose iliustruoti spalvotomis, naujausiomis, 2008 m. rudenį ir žiemą darytomis bei archyvinėmis nuotraukomis. Dvarai pažymėti žemėlapiuose.

Tiems, kurie domisi ne tik dvarų istorija, architektūra, bet ir juose gyvenusių žmonių likimais, intriguojančiais jų gyvenimo vingiais, skirta knyga “Dvarai. Spindesys ir skurdas”. Joje rasite informacijos apie išlikusius, primirštus bei atgimusius dvarus, juos naujam gyvenimui prikėlusius dvarininkus. O dabar – į kelią!

Išsiilgusiems egzotikos

Rytų kryptis. Dar neišvažiavę iš Vilniaus, rytinėje jo dalyje užsukite į Kairėnų dvarą, esantį šalia Nemenčinės-Naujosios Vilmos kelio. Pavasarį ir vasarą nuostabiais žiedais pražysta angliško stiliaus dvaro parkas, dabar – botanikos sodas, kuriame gausu egzotiškų, retų augalų. Pastaraisiais metais restauruoti senieji sodybos pastatai.

XIX a. pr., valdant Lopacinskiams, Kairėnų dvaras tapo Vilniaus teatrinio gyvenimo centru – čia buvo rodomi spektakliai su žymiausiais Vilniaus, Varšuvos aktoriais, veikė orkestras. Dvare rinkdavosi Vilniaus elitas. Dabar čia vėl atgimsta senosios tradicijos – skamba muzika, deklamuojamos eilės. Pasivaikščioti traukia maloni aplinka – seni medžiai, vingiuoti takeliai, tvenkiniai, krintančio vandens kaskados.

Keliaukime toliau į rytus. Privažiavę Nemenčinę, sukite Bezdonių link. Šalia gyvenvietės, priešingoje geležinkelio pusėje – Arvydų dvaras. Dėmesį patraukia Šešuolėlių egzotiški, gana neįprastų Lietuvos dvarams eklektinių formų rūmai. Jie ilgokai stovėjo tušti, nyko. Neseniai rūmai privatizuoti. 2004 m. tvarkant pastatą sugriuvo išraiškingiausias akcentas – aštuonkampis belvederinis bokštas. Naujasis savininkas pagal nuotraukas atstatė bokštą, vėliau restauravo ir visą pastatą. Po kelerių metų darbų rūmai sušvito naujomis spalvomis. Dabar čia rengiami pobūviai, vakarai.

Nors rūmai statyti XIX a. pabaigoje, skliautuoti jų rūsiai mena kur kas senesnius laikus. Tad išsiilgusieji egzotikos, o gal ir aštresnių pojūčių, gali čia pernakvoti septyniuose prabangiuose miegamuosiuose. Rūmus gaubia savotiška seno pastato aura, susikaupusi šimtmečiais. O gal tokią energiją skleidžia čia gyvenančios dvasios? Išbandykite patys.